tėkmingas

tėkmìngas, -a adj. (1) DŽ1, tekmìngas (1) FrnW 1. Rtr, NdŽ, KŽ kurio plati tėkmė, vaga: Nemunas nėr labai tėkmìngas J.Jabl. 2. NdŽ kurio smarki tėkmė, srovė.

tėkmìngai adv., tekmìngai KŽ.

3. KŽ šaltiniuotas, klampus: Tėkmìngos balos Lp. 4. KŽ gausus šlapių pievų.